<p>Latvijos miške nėra kraujotakos tokia prasme kaip žmogaus organizme. Tačiau pažvelgus į molekulių pasaulį atsiskleidžia stebinantis panašumas: žaliasis augalų pigmentas chlorofilas ir žmogaus kraujyje esanti hemo grupė yra sudaryti pagal giminingą struktūrinį principą.</p>
<p>Būtent todėl chlorofilas ir iš jo gaunamas chlorofilinas kartais vadinami <strong>„žaliuoju krauju“</strong>.</p>
<p>Tai nėra medicininis terminas ir nereiškia, kad chlorofilinas gali pakeisti kraują. Tai vaizdinga, tačiau chemiškai pagrįsta metafora apie dvi natūralias molekules, kurių pagrindinė sandara panaši, tačiau atliekamos funkcijos visiškai skirtingos.</p>
<blockquote>
<p><strong>Trumpas atsakymas:</strong> chlorofilo ir žmogaus hemoglobine esančios hemo grupės pagrindą sudaro panaši žiedinė struktūra. Chlorofilo centre paprastai yra magnis, o hemo centre – geležis.</p>
</blockquote>
<h2>Kodėl chlorofilinas vadinamas „žaliuoju krauju“?</h2>
<p>Raudoną žmogaus kraujo spalvą suteikia hemoglobinas – baltymas, kuriame yra geležies turinti hemo grupė. Ji padeda raudoniesiems kraujo kūneliams pernešti deguonį.</p>
<p>Žalią augalų spalvą suteikia chlorofilas. Jo molekulės centre yra magnis, o pagrindinė funkcija – sugerti fotosintezei reikalingą šviesos energiją.</p>
<p>Abiejų molekulių pagrindą sudaro gimininga <strong>tetrapirolo žiedo struktūra</strong>. Paprastai tariant, jų molekulinis „karkasas“ yra panašus, tačiau centrinis elementas ir funkcija skiriasi:</p>
<ul>
<li>
<p>chlorofilas padeda augalui panaudoti šviesos energiją;</p>
</li>
<li>
<p>hemo grupė padeda hemoglobinui prisijungti ir pernešti deguonį.</p>
</li>
</ul>
<p>Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad chlorofilas ir hemas turi bendrą biosintezės pirmtaką – protoporfiriną IX. Būtent šis molekulinis giminingumas yra populiaraus pavadinimo „žaliasis kraujas“ pagrindas. <a href="https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10044896/">Tyrimas apie hemo ir chlorofilo struktūrinį ryšį</a></p>
<h2>Ar eglių spyglių chlorofilinas yra artimesnis žmogaus kraujui?</h2>
<p>Eglių spygliuose esantis chlorofilas priklauso tai pačiai pigmentų struktūrinei šeimai, kuri lyginama su žmogaus hemoglobine esančiu hemu. Todėl ir <strong>Latvijos eglių spyglių chlorofiliną</strong> galima vaizdingai vadinti „žaliuoju krauju“.</p>
<p>Tačiau svarbu išlaikyti mokslinį tikslumą: eglės kilmė savaime nepadaro chlorofilo molekulės panašesnės į žmogaus kraują nei chlorofilas, išgautas iš kitų žaliųjų augalų ar dumblių.</p>
<p>Išskirtinė Latvijos eglių chlorofilino istorija slypi kitur – vietinėje žaliavoje, ilgametėje spyglių perdirbimo patirtyje ir technologijoje, leidžiančioje iš natūralaus chlorofilo išgauti vartoti tinkamą, vandenyje tirpią formą.</p>
<h2>Nuo eglės spyglio iki vandenyje tirpaus chlorofilino</h2>
<p>Natūralus chlorofilas daugiausia tirpsta riebaluose ir yra palyginti nestabilus vandenyje. Todėl jis paverčiamas chlorofilinu – stabilesniu chlorofilo dariniu, kuris geriau tirpsta vandenyje.</p>
<p><strong>Natrio chlorofilinas</strong> nėra visiškai dirbtinai sukurti žali dažai. Tai iš natūralaus chlorofilo gaunamas junginys, kurio savybės technologinio proceso metu pritaikomos naudoti vandeniniame tirpale.</p>
<p>ho-fi® sudėtyje naudojamas natrio chlorofilinas išgaunamas iš Latvijoje augančios paprastosios eglės, arba <em>Picea abies</em>, spyglių. LVMI „Silava“ medžiagoje nurodoma, kad ho-fi® ir natrio chlorofilino technologinė plėtra pagrįsta Latvijos spygliuočių nemedieninės biomasės tyrimais. <a href="https://www.silava.lv/images/Petijumi/2010-ERAF-127/2012-03-09-ERAF-127-Zinojums.pdf">LVMI „Silava“ informacija apie spyglių perdirbimo tyrimus</a></p>
<h2>Ką chlorofilinas daro žmogaus organizme?</h2>
<p>Šioje vietoje „žaliojo kraujo“ metaforą būtina atskirti nuo moksliškai patvirtintų faktų.</p>
<p>Pavartotas chlorofilinas <strong>nevirsta hemoglobinu</strong>, nepakeičia geležies ir pats neperneša deguonies. Šiuo metu nėra pakankamai klinikinių įrodymų, kad chlorofilino vartojimas tiesiogiai padidintų deguonies kiekį kraujyje ar „išvalytų kraują“.</p>
<p>Moksliniuose tyrimuose vandenyje tirpus chlorofilinas daugiausia nagrinėjamas dėl galimos sąveikos su:</p>
<ul>
<li>
<p>oksidacinio streso procesais;</p>
</li>
<li>
<p>tam tikrų nepageidaujamų junginių surišimu virškinimo trakte;</p>
</li>
<li>
<p>žarnyno mikroaplinkos ir medžiagų apykaitos procesų sąveika;</p>
</li>
<li>
<p>ląstelių apsaugos mechanizmais.</p>
</li>
</ul>
<p>Daugelis rezultatų kol kas gauti laboratoriniais arba su gyvūnais atliktais tyrimais, todėl jų negalima automatiškai taikyti žmonėms.</p>
<p>Vienas reikšmingiausių tyrimų su žmonėmis buvo atliktas regione, kuriame gyventojai patyrė padidintą aflatoksinų poveikį. Chlorofiliną vartojusių žmonių organizme nustatytas mažesnis konkretaus aflatoksino sukelto DNR pažeidimo biologinio žymens kiekis. Tai gali rodyti tam tikrų molekulių surišimo mechanizmą, tačiau neįrodo universalios organizmo „detoksikacijos“. <a href="https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC64728/">Randomizuotas chlorofilino tyrimas</a></p>
<h2>Ką iš tiesų reiškia „detoksas“?</h2>
<p>Žmogaus organizmas jau turi sudėtingą natūralią valymo sistemą. Joje dalyvauja kepenys, inkstai, žarnynas, plaučiai ir įvairūs medžiagų apykaitos procesai.</p>
<p>Todėl chlorofilino nereikėtų įsivaizduoti kaip priemonės, kuri „išplauna iš organizmo visus toksinus“. Moksliškai tiksliau kalbėti apie konkretų mechanizmą: chlorofilinas virškinimo trakte gali sąveikauti su tam tikromis nepageidaujamomis molekulėmis, kol jos dar nėra visiškai absorbuotos organizme.</p>
<p>Toks paaiškinimas yra mažiau sensacingas, tačiau gerokai patikimesnis.</p>
<p><img src="https://cdn.shopify.com/s/files/1/0582/7038/4299/files/hofi_cover_detox_2.jpg?v=1780619404" alt="" style="display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;"></p>
<h2>Latvijos eglės galia šiuolaikiška forma</h2>
<p>ho-fi® eglių spyglių natrio chlorofilino istorija prasideda Latvijos miške ir tęsiasi moksliškai sukurtame spyglių perdirbimo procese.</p>
<p>„Žaliasis kraujas“ yra gražus būdas papasakoti apie gamtoje egzistuojantį molekulinį panašumą. Tačiau tikroji chlorofilino vertė nėra perdėtas pažadas, kad jis pakeičia kraują ar stebuklingai išvalo organizmą.</p>
<p>Tai galimybė kasdien vartoti <strong>vandenyje tirpų chlorofilo darinį, išgautą iš Latvijos eglių spyglių</strong> – vietinės kilmės produktą, turintį ilgą mokslinių tyrimų istoriją ir konkrečius, vis dar tyrinėjamus biologinės sąveikos mechanizmus.</p>
